- gliurgėti
- gliurgė́ti vksm. Liū́nas gliùrga.
.
.
gliurgėti — gliurgėti, gliùrga, ėjo intr. marmėti, žliurgėti: Pri ežero prieiti negal – gliùrga kaip peklo[je] Krkl. Liūgnas, kad užeini ant jo, gliùrga J. Cibukas nečystas, prikliurmėjęs, gliùrga, pypkę rūkant J. Rūgšto pieno paėdžiau, viduriai gliùrga … Dictionary of the Lithuanian Language
gliurginti — gliùrginti, ina, ino caus. gliurgėti: Kam liūgną gliùrgini, t. y. marmaliji J … Dictionary of the Lithuanian Language